- išpantijimas
- ×išpántijimas sm. (1), išpántyjimas (1) KII107 → 2 išpantyti: Šitie garbės priedai iki amžiaus galo duodami ir negal per nei jokį išpantijimą atimami būti LC1878,34. \ pantijimas; išpantijimas; nupantijimas
Dictionary of the Lithuanian Language.